JT pareiškia, kad interneto apribojimai pažeidžia žmogaus teises

Pagal Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos priimtą naują rezoliuciją viešoji prieiga prie interneto neturėtų būti jokiu būdu pažeidžiama vyriausybės ar vyriausybės agentūrų. Iki šiol prieiga prie interneto nėra oficialiai paskelbta žmogaus teise, tačiau jau buvo pasakyta, kad turi būti gerbiamos ir laikomasi visų teisių, kurias žmogus turi neprisijungęs, tai yra realiame gyvenime, ypač kalbant apie žodžio laisvę, kuri Visuotinė žmogaus teisių deklaracija.

Šalys, kurios nesutiko su rezoliucija

Rezoliucija buvo priimta balsų dauguma, o ne bendru sutarimu, o tai reiškia, kad buvo tokių, kurie nesutiko su šia padėtimi. Mažai tikėtina, kad kas nors nustebtų, kad Kinijos, Saudo Arabijos, ty tų šalių, kuriose požiūris į žmogaus teises yra gana vangus, autoritariniai režimai prieštarauja tokiai rezoliucijai. Deja, Pietų Afrika, kita šalis, turinti problemų dėl pasitikėjimo valdymo klausimais, taip pat atsisakė paremti šią rezoliuciją, kaip antai Indija, teoriškai demokratine šalimi, bet ne visada taip praktikoje.

Bandymas pakeisti rezoliuciją

Pranešama, kad šios valstybės kreipėsi į JT Žmogaus teisių tarybą, prašydamos panaikinti dalį rezoliucijos, kurioje teigiama: "... neabejotinai smerkia priemones, kurių imtasi sąmoningai pažeidžiant ar uždrausti prieigą prie visuotinės informacijos skleidimo internetu". Tai beveik tiesiogiai rodo, kad šių šalių vyriausybės yra labiau linkusios turėti galimybę atskirti prieigą prie interneto konkrečioms grupėms. Jų bandymus garsiai atmetė ne mažiau kaip septyniasdešimties šalių atstovai.

Neprivalomosios sąlygos

Deja, ši rezoliucija nėra privaloma, todėl negalima imtis jokių teisinių veiksmų prieš vyriausybes, kurios atsisako ją laikytis. Tačiau net jei tai būtų privaloma, šiuo metu sunku įsivaizduoti, kaip Žmogaus teisių taryba ketina nubausti tuos, kurie to nedaro, ir šiuo metu daug jų.

Stipriausias pavyzdys

Pvz., Kinija jau yra plačiai žinoma, kad uždrausti prieigą prie interneto ir atskirų svetainių. Didysis ugniasienės projektas Kinijoje yra aiškiausias pavyzdys, kaip viskas yra priešingai nei nurodyta rezoliucijoje. Neseniai Turkija tapo nauju šio "gėdingo" klubo nariu.

Dėmesys moterų skaitmeniniam raštingumui

Šis judėjimas ne tik skatina ir saugo prieigą prie interneto, bet ir pabrėžia, kad šiuo metu kyla susirūpinimas, kad daugelyje šalių vyrai ir moterys, berniukai ir mergaitės yra "skaitmeninė", ir dar daug reikia nuveikti siekiant užbaigti Ši tuštuma. Rezoliucijoje taip pat pabrėžiama, kad svarbu suteikti įgaliojimus visoms moterims ir mergaitėms, gerinti jų galimybes naudotis informacijos ir ryšių technologijomis bei skatinti vadinamąjį skaitmeninį raštingumą.

Kova su ekstremizmu

Šią rezoliucijos dalį ypač vertins Malala Yusufzai, jaunoji Pakistano mergina, Nobelio premijos laureatas ir moterų švietimo aktyvistas. Ji kreipėsi į JT 2013 m., Kai jam sukako 16 metų. Savo svarbioje kalboje ji sakė: "Ekstremizmai bijo knygų ir rašiklių. Švietimo galia juos siaubia. Moters balsas gali juos siaubti ". Naujoji rezoliucija tai netiesiogiai pripažįsta - ir tai tikrai yra geresnė. Prieiga prie interneto yra kažkas, dėl kurios žmonės gali tapti vienodi, žmogaus teisės turi būti visiškai gerbiamos visais lygmenimis.