Hebrajų ir jidiš - koks skirtumas? Hebrajų ir jidiš abėcėlė

Į neįgudęs ausies Rusijos žmogaus hebrajų ir jidiš - keičiamos, galima sakyti, net sinonimai. Bet tai, ir kas yra skirtumas? Hebrajų ir jidiš - dvi kalbos yra žydų, bet jie skiriasi vienas nuo kito ir nuo amžiaus ir kilmės, ir sferų naudojimas, ir daugelis kitų. Šiame straipsnyje pagrindinis dėmesys pagrindinių skirtumų tarp dviejų kalbinių sistemų. Bet pirmiausia jums reikia pateikti bendrą aprašą abiem kalbomis.

Hebrajų kilmė

Tai tikrai yra vienas iš seniausių kalbų žmonijos. Jis priklauso semitų grupei. Atsižvelgiant į jos kilmę nėra tarp istorikų sutarimo. Kai kurie teigia, kad jis buvo atskirtas nuo kalbos šiaurės į pietus filialas semitų grupei, kuri užsiregistruoti dantiraštis, kanaaniečius ir aramėjiškai, ir tapo nepriklausoma XIII amžiuje prieš Kristų Pavadinimas "semitų" kilęs iš vardo Semo - iš senovės Nojaus palikuonis, ir iš kurių būta žmonių, kalbėti su minėtų kalbų. Bet tai tik hipotezė, nes akivaizdžių įrodymų, kad šios kalbos kažkada buvo vienas sveiki, Nr. Priešingai, pagal išlikusių senųjų rašytinių paminklų, šios kalbos yra vertinamas kaip holistinė ir pilnai suformuotas, o ne vystymosi stadijoje.

Hebrajų - pirmoji kalba žmonijos?

Jei mes tikime, šventa hebrajų Raštus, senovės hebrajų, formos ir turėjo kalbėtis pats Semą, Nojų ir jo tėvas, ir net pirmąjį žmogus žemėje - Adomą. Kodėl? Kadangi kalbomis painiava buvo bausmė už nepaklusnumą į senovės Babilono gyventojų, o kaip Semas ir jo palikuonys buvo tarp sukilėlių, iš to išplaukia, kad jų kalba buvo nepasikeitė ir toliau išlieka iki pirmojo žydo - Abraomą.

Jidiš - tai kalba, kuri negali pasigirti tokiu amžiaus, jis pasirodė palyginti neseniai.

Seniausias rašytinis įrašai

Žinoma, hebrajų savo ilgą istoriją, keitėsi. Pavyzdžiui, dalis Biblijos, vadinamas Senasis Testamentas, buvo parašyta daugiausia hebrajų kalba laikotarpį nuo XV formos V amžiuje prieš Kristų Ir tai yra pagrindinis dokumentas pradinio hebrajų formos studijų. Surasta tūkstančius rankraščių ir fragmentai, per kurią jūs galite stebėti pakeitimus raštu raides.

Unscriptural kaip rašytinių paminklų tuo pačiu laikotarpiu santykinai mažai. Tarp jų Gezersky kalendorinių mėnesių ir aprašymas žemės ūkio darbus (X amžiuje prieš Kristų), samariečių puodžiumi VIII amžiuje prieš Kristų ir tas pats iš Lachišo susijusios su VI amžiuje prieš Kristų, taip pat Siloam užrašas laikais Ezekijo.

galite sužinoti iš šių istorinių dokumentų apie semantinio sistemos ir gramatinės struktūros laiko kalbą, jos kitimas per tą patį laikotarpį. Taip pat galima atsekti, kad buvo tam tikras skaičius tariant pasiskolino iš Akkadian, aramėjų ir arabų, taip pat yra įtrauktos į hebrajų kalbą.

Jidiš neturi pasigirti tokiais senoviniais dokumentais, kaip šimtmečius jis neegzistavo. Jis pasirodė daug vėliau.

Hebrajų: toliau plėtoti

Visa tai laikas hebrajų naudojamas burnos ir rašytinės kalbos. Tai buvo vienintelė kalba kasdienio bendravimo.

Tačiau situacija pradėjo keistis į II amžiuje prieš Kristų Hebrajų nustojo būti šnekamoji kalba. Dabar jis naudojamas tik kulto. Tačiau, nepaisant to, jis liko dar, nors ji buvo keletą pakeitimų. Svarbus vaidmuo šioje grojo Senojo Testamento tekstą, vadino save Masoretes Rašto žinovai.

Tas faktas, kad hebrajų kalba yra viena įdomi funkcija: Hebrajų žodžiai buvo parašyta tik viena priebalsė ir balsiai įterpiami net tada, kai skaitymo procesą. Bet galų gale, kai Hebrajų tapo iš namų, ir, atitinkamai, žydų kalboje skambėjo vis mažiau ir mažiau, naujos kartos pamiršote, kaip ištarti keletą žodžių, nes aš abejoju, kas būtina pridėti balsių. Ir šie Masoretes išrado balsių sistema - balsių simbolių žodžių garsu nebuvo prarasti visam laikui. Štai kaip hebrajų pavyko išgyventi iki mūsų laikų. Nors, kaip kalbėjo jis beveik niekada naudojamas iki XX amžiaus pradžios. Tai buvo garbinimo, literatūros, žurnalistikos kalba.

Žvelgiant į ateitį, mes galime pasakyti, kad praėjusio amžiaus pradžioje, kaip šnekamosios pavadinimas naudojamas jidiš - Europos žydų kalba.

Bet su Izraelio valstybės atgimimas 1948, hebrajų kalba yra oficiali valstybės. Ten buvo judėjimas, kuris remia hebrajų patekimas į visas gyvenimo sritis. Tačiau pagrindinis tikslas buvo grąžinti originalo kalba šnekamosios kalbos. Ir tai stebuklas įvyko. Kalba, kad buvo knyginis per 18 amžiuje, tai skamba vėl gatvėse, parduotuvėse, mokykloje pamokų.

Hebrajų abėcėlė

Įdomu tai, kad hebrajų raidė kvadratinių tarnavo kaip pagrindas raštu abi kalbas aptarti šiame straipsnyje. Bet koks skirtumas? Hebrajų ir jidiš tikrai turi identišką rinkinį raidėmis. Modernus rašyba buvo nustatyta po to, kai Babilono nelaisvės (VI amžiuje prieš Kristų). Laiškai rasti kvadratinių rašymą. Žemiau yra abėcėlė su balsių. Raidės yra išdėstytos dėl Europos modelio - iš kairės į dešinę. Dešinėje pusėje dedamas balsis.

Ir jidiš ir hebrajų abėcėlės, kurią sudaro 22 raidės ir paragino priebalsis, (nes šios raidės reiškia tik priebalsiai), neturi atskiros raides balsių. Bet hebrajiškai balsių kartais pridėta lengviau skaityti, apie kuriuos minėjau anksčiau. Tai daugiausia susiję su vaikiška ar religinę literatūrą. Jidiš pačių vocalizations ne. Tai vienas iš pagrindinių skirtumų Rašydami raides. Čia yra iš jidiš abėcėlės, kur raidės yra išdėstytos iš dešinės į kairę pavyzdys.

jidiš kilmės

Ši kalba gali būti laikoma jauna, palyginti su kaimynais. Jis kilęs iš XX-XIV amžių Rytų ir Centrinėje Europoje. Jis yra pagrįstas atėjo žodynas vokiečių aukštaičių tarmės, ir laikui bėgant - ir šiuolaikinė vokiečių kalba. Maždaug penktadalis iš žodyno - tas pats hebrajų, ir dar 15% žodžių buvo slaviškos kilmės. Paprastais žodžiais tariant, jidiš - tai iš semitų, germanų ir slavų kalbinių sistemų amalgama. Bet jidiš abėcėlė nesiskiria nuo hebrajų.

Dauguma žodžiai turi vokiškas šaknis, taip pat siūlo pastatytas naudojant vokiečių gramatiką. Jidiš žodžiai fonetiškai suvokia kaip vokiečių kalbos dialektu. Nenuostabu, kad pirmasis jidiš žargono laikomas, ir tai neturėtų būti vertinama kaip atskira kalba, ar net tarmės.

Jidiš proliferacija plotas

Jis, žinoma, nėra tokia didelė kaip jo konkurentas - Hebrajų. Jidiš sakydamas žydus tik Europoje. Kitose pasaulio jis nėra naudojamas.

Nepaisant to, kad Europos šalyse jis kalba daugiau nei 11 milijonų žmonių, oficialiai, kad kai kurie iš jų jis buvo pripažintas visiškai kalba tik XX amžiaus pradžioje. Pavyzdžiui, apie Baltarusijos TSR ginklų, užrašas "darbuotojai iš visų šalių, suvienyti!" Ji buvo parašyta baltarusių, rusų, lenkų ir jidiš. Be to, jis buvo jis, o ne hebrajų buvo laikoma viena iš oficialių kalbų Ukrainos SSR 1917 m.

Tačiau laikui bėgant, hebrajų vairavo jį naudoti dėl tam tikrų veiksnių. Kas padėjo tai? Pirma, oficiali kalba Izraelio paskelbė hebrajų, antra, dauguma žydai kalbėjo jidiš, per Antrąjį pasaulinį karą buvo sunaikinta, trečioje vietoje, tai Hebrajų yra žydų, kurie gyvena kalba pažadėtąją žemę.

skirtumai

Taigi, remiantis visų minėtų faktų apie šias dvi kalbas, kas yra skirtumas? Hebrajų ir jidiš keletas esminių skirtumų. Štai jie:

• Hebrajų kelis tūkstančius metų senesnis nei jidiš.
• Hebrajų remiasi tik semitų kalbų, o jidiš pagrindu, išskyrus semitų, ten taip pat yra vokiečių ir slavų šaknis.
• Į jidiš tekstas parašytas be balsių.
• Hebrajų yra daug labiau paplitęs.

Aborigenų žiniasklaida, žinių ir jis, o kitas kalba gali geriau paaiškinti skirtumą. Hebrajų ir jidiš turi daug bendro, tačiau pagrindinis skirtumas yra greičiausiai ne žodyno ar gramatikos ir naudojimo tikslus. Štai ką patarlė egzistavo tarp Europos žydų prieš 100 metų apie tai, "Dievas sako jidiš kasdieniame gyvenime, ir hebrajiškai -. Šeštadienis" Tada, hebrajų buvo kalba tik dėl religinių dalykų, o visi kalbėjo jidiš kalba. Na, dabar situacija pasikeitė visiškai priešingai.