"Visų amžių meilė yra nuolanki": sparnuota išraiška, kūrinys

"Visų amžių meilė yra nuolanki" ... Šių eilučių autorius žinomas visiems. Aleksandras Sergeevichas Puškinas nereikia pristatyti. Romanas "Eugenijus Oneginas" - tai kūrinys, turintis unikalų kūrybinį likimą.

Darbo kūrimo "Eugenijus Oneginas" istorija

Ji buvo sukurta nuo 1823 m. Gegužės iki rugsėjo 1830 m., Ty daugiau nei septynerių metų. Tačiau autorius neužbaigė šio teksto darbo, kol paskutinis leidimas pasirodė 1833 m. 1837 m. Paskelbta paskutinė autoriaus darbo versija. Aleksandras Sergeevich neturi kitų kūrinių, kurie būtų tokios ilgos kūrinijos istorijos. Puškino romanas "Eugenijus Oneginas" autoriaus jokiu būdu nebuvo parašytas "vieno kvėpavimo" metu, bet suformuotas įvairiais gyvenimo laikais. Keturi kūrybos periodai Aleksandras Sergeevichas apima šį darbą - nuo pietų tremties iki laiko žinomas kaip Boldinskaya rudens (1830).

Visi 1825-1832 m. Skyriai buvo paskelbti kaip savarankiškos dalys ir tapo puikiais literatūros gyvenimo įvykiais dar iki paties romano pabaigos. Jei atsižvelgsime į nesutarimus, sutrupintą Pushkino darbo pobūdį, galbūt galime pasakyti, kad šis darbas buvo kažkas panašaus į jo albumą. Aleksandras Sergejevičius kartais vadina savo "knygelius" savo romano vadovu. Įrašai buvo papildyti daugiau nei septynerius metus "šalto proto stebėjimais" ir "širdies pastabomis".

Puškino darbe atsitraukimo "Visų amžių meilė yra nuolankus" vaidmuo

Aštuntame skyriuje Puškinas apibūdina naują etapą, kurį Oneginas patyrė savo dvasiniame vystyme. Susipažinęs su Tatjana Peterburge, jis daug pasikeitė. Jame nieko nekilo iš ankstesnio racionalaus ir šalto žmogaus. Šis aistringas mylimas nepastebėjo nieko, išskyrus meilės objektą, kuris labai primena Lenskio. Pirmą kartą savo gyvenime Oneginas patyrė tikrą jausmą, kuris pavertė meilės dramą. Dabar Tatiana negali atsakyti protagonistui dėl pavėluotos meilės. "Visų amžių meilė yra nuolanki", autoriaus nukrypimas nuo aštunto skyriaus yra tam tikras būdas paaiškinti Pushkino psichologinę Onegino padėtį, jo neišvengiamą meilės dramą.

Aktoriaus vidinis pasaulis aštuntajame skyriuje

Charakterio charakterizacijos pirmagalyje, kaip ir anksčiau, yra ryšys tarp jausmo ir proto. Dabar protas buvo nugalėtas. Eugenijus įsimylėjo, neklausė jo balso. Autorius su ironija pastebi, kad Onegenas beveik išnyko ar net nebuvo poetas. Aštuntame skyriuje mes nerandame šio pobūdžio dvasinio tobulėjimo rezultatų, kurie galų gale tikėjo laimės ir meilės. Nepasitenkina norimu tikslu Onegino, vis dar jame nėra proto ir jausmo harmonijos. Jo charakteris palieka nebaigto, atvirojo kūrinio autorių, pabrėždamas, kad Oneginas sugeba drastiškai keisti savo vertybes, pasiruošęs veikti, veikti.

Oneginas iš nihilizmo ateina mylėti

Įdomu, kaip autorius atsispindi draugystėje ir meilėje "Visų amžių meilė yra nuolanki". Šios eilutės yra skirtos santykiams tarp draugų ir mėgėjų. Du iš šių žmonių tarpusavio santykių tipų yra asilai, kuriais tikrinamas asmuo. Jie atskleidžia savo vidinį turtą arba, atvirkščiai, jo tuštumą.

Kaip žinote, draugiškumo testas pagrindinis personažas negalėjo išgelbėti. Šiuo atveju tragedija buvo jo nesugebėjimas jausti. Autorius ne be priežasties, komentuodamas Onegino psichinę būklę prieš dvikovą, pažymi, kad jis gali atrasti jausmą, o ne "šerkšti kaip žvėris". Šiame epizode Onžinas pasirodė esantis garsu savo draugo Lenskio ir jo paties širdies balsu.

Iš apgaulingų šviesos vertybių Eugenas uždarė, apgaudinėjo jų melagingą spindesį, tačiau nei kaime, nei Sankt Peterburge jis neatsirado tikros žmogaus vertybės. Aleksandras Sergeevich parodė, kaip sunku yra žmogaus judėjimas suprantamoms ir paprastoms, atrodytų akivaizdžioms gyvenimo tiesoms. Autorius parodo, kokiais bandymais reikia perduoti asmenį, kad širdis ir protas galėtų suprasti draugystės ir meilės reikšmę ir didybę. Nuo prietarų ir klasės apribojimų, įkvėptų laisvalaikio gyvenimo ir auklėjimo, neigdami ne tik klaidingas, bet ir tikras gyvenimo vertybes, racionalų nihilizmą, Oneginas atranda aukštą jausmų, meilės pasaulį.

Neteisinga Onegino linijos interpretacija

Ne tik Aleksandro Sergeevicho gyvenimas, jo kūrybiškumas, vienas kūrinys, toks kaip, pavyzdžiui, Puškino romanas "Eugenijus Oneginas", yra stebina. Net viena šio didžiojo poeto eilutės eilė kartais gyvena savo gyvenimą. "Visų amžių meilė yra nuolanki", - sakė Aleksandro Sergeevicho autorinė nukrypimas, šiandien dažnai cituojamas. Dažnai ieškodamas savo darbe ne Puškino minties gelmių, bet ir pateisinęs savo bailumą, žmogaus sąmonė ištraukia šią liniją iš konteksto ir veda ją kaip argumentą. Mes pradedame teigti ir įtikinti kitus, kad jei poetas leido, tu gali įsimylėti.

Meilė suaugusiesiems

Ši idėja šiandien tapo tokia įprasta, kad enciklopedijos leidiniuose yra net paaiškinimas, kad ši frazė yra naudojama paaiškinti (pateisinti) jausmų apraiškas tarp vidutinio amžiaus žmonių. Tačiau pirmoji eilutė stanza "Visų amžių meilė yra nuolanki" (tolesni eilutės tai patvirtina) nėra iš tiesų leidimas būti nugalėti bet kuriame amžiuje. Priešingai, tai yra autoriaus įspėjimas. Kitas eilėraštis netyčia prasideda "bet" aljansu: "Bet jaunos, pirmosios širdies ...", - rašo A. Puškinas, jos impulsai yra naudingi, tačiau metų pabaigoje jie gali būti labai liūdni.

Meilė iš tiesų gali būti apgyvendinta net suaugusiesiems, tačiau pasekmės daugeliui žmonių, kurie tapo artimi, bus katastrofiškos. Žinoma, tai nereiškia, kad protingas Aleksandras Sergejevich uždraudė subrendusius žmones įsimylėti. Tačiau Puškino idealas, Tatjana, neleido sau susituokti po šio jausmo.

Kodėl mus dominanti linija dažnai klaidingai interpretuojama?

Tyrėjai paaiškina, kodėl frazė "Visų amžių meilė yra nuolanki", kurios autorius, P. Puškinas, dažnai klaidingai suprato ir kodėl ji įgijo tokį populiarumą. Jos populiarumas paskatino plačią operos "Eugenijus Oneginas" paplitimą. Konstantinas Šilovskis buvo jos libreto autorius. Jis pakeitė tekstą, kuris po pirmosios eilutės iš karto seka trečiąja: "Jos impulsai yra naudingi". Tai reiškia, kad Shilovsky pertvarkė šį ištrauką iš "Eugenio Onegino". Jis pakeitė prasmę tokiu būdu, kad meilė tapo naudinga kaip berniukas, kuris vos pamačiau šviesą, ir "kovotojas su pilka galva". Dėl šios priežasties šiandien dominuojanti linija dažnai klaidingai interpretuojama.

"Gremino" istorija

Tai nėra vienintelis atvejis, kai darbo turinys pasikeičia pritaikant darbus. Operos ir kūriniai dažnai prisideda prie meninio teksto. Pavyzdžiui, keičia simbolių pavadinimai, rodomi nauji.

Romoje "Eugenijus Oneginas" nemini vyro Tatjos Larinos vardas. Sakoma, kad 1812 m. Puškinas yra bendrasis. Vis dėlto, to paties pavadinimo Chaikovskio operoje jis turi pavardę Greminą. "Eugenijus Oneginas" todėl geriau studijuoti, remiantis autoriaus originalu. Tai vienintelis būdas išvengti neteisingų aiškinimų ir faktinių klaidų.